Kategorija: LKU grupės naujienos

Informuojame, kad LKU grupės kredito unijos stabdo mokėjimų vykdymą į Rusiją, Baltarusiją bei lėšų, gautų iš šių šalių, įskaitymą. Išimtis bus taikoma tais atvejais, kai mokėjimai atliekami arba gaunami humanitariniais tikslais, susiję su pensijų gavimu. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti rizikų, susijusių su karu Ukrainoje ir nuolat plečiamų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kai kuriems šių šalių piliečiams ir verslo subjektams, atskiroms prekių grupėms.

• Paskutinė diena mokėjimams į Rusiją, Baltarusiją atlikti – 2022 m. gegužės 18 d. Jei mokėjimai bus gauti po šios dienos, jie nebus vykdomi. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į kitą finansų įstaigą.
• Paskutinė diena mokėjimams iš Rusijos, Baltarusijos įskaityti – 2022 m. birželio 4 d. Jei mokėjimai bus gauti po šios datos, lėšos bus grąžintos siuntėjui.  

Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki anksčiau nurodytų mokėjimų vykdymo ir lėšų įskaitymo stabdymo datų, mokėjimai gali būti vykdomi / lėšos įskaitomos tik esamiems kredito unijų nariams ir klientams, kuriems tokios operacijos buvo įprastos. Nariams ir klientams, naujai pradėjusiems bendradarbiavimą su LKU grupės kredito unijomis nuo 2022 m. gegužės 4 d., mokėjimai į ir iš minėtų šalių vykdomi nebus.

LKU grupės kredito unijos griežtai laikosi sankcijų režimų, todėl nevykdys ir nepriims mokėjimų, jei šie bus susiję (tiesiogiai, netiesiogiai ar per tarpininkus) su į sankcijų sąrašus įtrauktais subjektais, regionais, prekėmis ar paslaugomis.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl ribojimų griežtinimo, mokėjimų vykdymas (įskaitant lėšų įskaitymą) gali užtrukti ilgiau negu įprastai, ypač jei mokėjimai yra susiję su Rusija, Baltarusija. Ilgiau gali būti analizuojamos ir vietinės operacijos.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau stiprina poziciją šalies finansų rinkoje. Rezultatai rodo, kad kredito unijos per 2021 m. uždirbo 4,66 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 82,3 % daugiau nei per 2020-uosius. Taip pat augo ir finansavimo poreikis, kurį patvirtino suteiktų paskolų portfelio pokyčiai – šis per praėjusius metus augo beveik penktadaliu – 18,69 %.

„Praėję metai buvo daugiau nei vien grįžimo į įprastas veiklos vėžes metai. Pernai mūsų kredito unijos stiprėjo ir sėkmingai plėtė siūlomų paslaugų spektrą. Taip pat augo tiek privačių, tiek verslo klientų finansavimo poreikis, kurį aktyviai siekėme atliepti bei patenkinti. Tokios tendencijos signalizavo apie visuomenėje juntamą didesnį apibrėžtumą ir užtikrintumą dėl savo finansinės ateities“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad LKU kredito unijų grupės pagrindinės veiklos pajamų struktūra per metus kito. Grynosios palūkanų pajamos 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 21,94 mln. Eur ir, palyginus su 2020 m., buvo 16,11 % didesnės (2020 m. – 18,89 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 276 tūkst. Eur ir šis skaičius vien per paskutinį metų ketvirtį augo 44,5 %.

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 15,35 % iki 652,58 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per metus taip pat augo 14 % iki 231,66 mln. Eur. Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išliko aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas 2021 m. pabaigoje siekė 26,96 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,21 % (normatyvas – 11,8 %).

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 15,35 % iki 652,58 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per metus taip pat augo 13,96 % iki 231,66 mln. Eur. Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išliko aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas 2021 m. pabaigoje siekė 26,96 % (normatyvas – 13,2 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,21 % (normatyvas – 11,8 %).

Gyventojų finansavimas

LKU kredito unijų grupė pernai reikšmingai didino skolinimo apimtis. Viso grynoji LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė per metus augo 18,69 % iki 493,03 mln. Eur. (2020 m. gruodžio 31 d. – 415,4 mln. Eur). Per IV ketvirtį konsoliduota LKU kredito unijų grupės suteiktų naujų paskolų suma siekė 42,89 mln. Eur, t. y. 18,18 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Skaičiuojama, kad daugiausia paskolų suteikta fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, kiek daugiau nei pusė viso paskolų portfelio, – būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti. LKU kredito unijų grupėje būsto paskolų portfelis per IV ketvirtį augo 3 %, o nuo metų pradžios – 18,95 % ir viršijo 251,31 mln. Eur. Tuo metu vartojimo finansavimo portfelis per ketvirtąjį ketvirtį augo neženkliai – 0,2 % arba 48 tūkst. iki 22,66 mln. Eur.

Verslo finansavimas

Praėjusiais metais didėjęs ekonominis apibrėžtumas, verslo ir ūkio sektorių prisitaikymas prie pakitusių aplinkybių arba pilnas veiklos grąžinimas į įprastas sąlygas lėmė augusią finansavimo šaltinių paiešką. Kredito unijos 2021 m. ir toliau aktyviai finansavo smulkaus ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves.

Paskolų verslui portfelio vertė per IV ketvirtį padidėjo 10,62 %, o per metus – 44,9 % arba 42,4 mln. Eur. 2021 m. pabaigoje paskolos verslo klientams sudarė 27,5 % (136,83 mln. Eur) viso paskolų portfelio. Viso per IV ketvirtį LKU kredito unijų grupėje pasirašyta 14,6 mln. Eur vertės naujų paskolų sutarčių.

Taip pat 2021-aisiais Europos investicijų fondas ir LCKU pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl garantijų priemonės, pagal kurią pradėta mažųjų įmonių mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Pagal EaSI garantijų priemonę, LKU grupės kredito unijų suteiktų paskolų vertė jau siekia 1,21 mln. Eur.

Taupymas ir veikla geopolitiniame kontekste

Praėjusių metų pradžioje kiek sulėtėjęs gyventojų taupymas, antroje 2021 m. pusėje vėl šoktelėjo į viršų. Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, viso per metus augo 16 % (79,36 mln. Eur) ir 2021-ųjų pabaigoje viršijo 574,8 mln. Eur. Vien per IV ketvirtį bendras indėlių portfelis padidėjo daugiau nei 40 mln. Eur.

Didžiausią indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurie per 2021 m. augo daugiau nei ketvirtadaliu (32,7 % arba 93,08 mln. Eur) iki 377,68 mln. Eur. Tuo metu indėliai iki pareikalavimo per tą patį laikotarpį augo 3,4 % iki 197,13 mln. Eur.

„Kiek atsitraukusi pandemija, atrodytų, akimirkai sumenkino juntamas grėsmes, tačiau dabar atsipalaiduoti neleidžia sudėtinga geopolitinė situacija. Vis dėlto kredito unijos dėl savo lokalios veiklos specifikos ir būdamos išskirtinai lietuviškos finansų įstaigos didesnio poveikio dėl karo veiksmų Ukrainoje bei Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų tarptautinių sankcijų nepajuto“, – situaciją komentuoja M. Vijūnas.

Taip pat LCKU išreiškė palaikymą Ukrainai, skirdama paramą organizacijai, remiančiai Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir nuo karo nukentėjusius civilius. Be LCKU, paramą taip pat skyrė dar 7 LKU grupės kredito unijos. Šiuo žingsniu kredito unijos kartu primena, kad finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai ir jos žmonėms vis dar reikalinga ir skatina prisidėti.

Kooperatinės bankininkystės tradicijos pasaulyje – gilios ir laiko patikrintos. Vakarų Europoje ir net Kanadoje nuo seno veikia kooperatinės kredito įstaigos, kurios šiandien užima reikšmingą šių valstybių finansų rinkos dalį. Tuo metu kooperatinės bankininkystės sistema Lietuvoje, pradėjusi kurtis prieš 27-erius metus, dar palyginti jauna, tačiau, pasak ekspertų, ir toliau tvariai veikdama, turi didelį potencialą.

Kooperatinės finansų įstaigos, tokios kaip kredito unijos, visame pasaulyje teikia platų svarbiausių finansinių paslaugų spektrą ir konkuruoja su vietiniais komerciniais bankais. Vienas pagrindinių kredito unijų veiklos išskirtinumų – nariai kartu yra ir savininkai, galintys dalyvauti kredito unijų valdyme.

Pasaulio kredito unijų tarybos duomenimis, 2020 m. veikė per 86 tūkst. kredito unijų, vienijančių 375 mln. narių. Kredito unijos veiklą vykdo 118-oje pasaulio valstybių. Gilios kooperatinės bankininkystės tradicijos puoselėjamos ir Europoje.

Kooperatinės bankininkystės sėkmė pasaulyje

Tarp sėkmingiausių kooperatinės bankininkystės pavyzdžių – Nyderlandai, kur veikia antra pagal aktyvų dydį bankų grupė šalies finansų rinkoje – „Rabobank“. Organizaciją sudaro dviejų atskirų kooperatinių bankų struktūros, apjungtos dar 1970 m. Istoriškai šį kooperatinį banką sudarė daug atskirų juridinių asmenų, vėliau tapusių pagrindinio kooperatinio banko filialais. Šiandien „Rabobank“ veikia kaip kooperatinis bankas ir žengia komercinės veiklos keliu.

Prancūzijoje veikia net trys kooperatinės bankininkystės grupės: „Groupe BPCE“, „Crédit Agricole“ ir „Crédit Mutuel“. Pastarosios kartu užima daugiau nei 60 proc. Prancūzijos indėlių ir paskolų rinkos. Tuo metu Vokietijoje veiklą vykdo 1840 m. įkurta „Volksbanken Raiffeisenbanken“ arba BVR. Šis kooperatinis tinklas vienija 812 vietinių bankų, o tai sudaro daugiau nei pusę visų šalyje veikiančių kredito įstaigų.

„Pavyzdžiai rodo, kad kooperatinės bankininkystės sistema yra ne tik veiksminga, bet ir reikalinga bendruomenėms, o tai patvirtina pelningas jos veikimo modelis“, – sako Jonas Rapsikevičius, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyresnysis analitikas rizikos valdymo srityje.

Pašnekovas pastebi, kad nepaisant 100 metų veiklos istorijos, į rinką sėkmingiau skverbiasi kooperatinės bankininkystės modeliai, paremti kooperatiniu banku: „Štai Vokietijoje lyderiaujantys kooperatiniai bankai buvo vieninteliai, kuriems pasaulio ekonominės krizės metu neprireikė valstybinės paramos, priešingai nei valstybiniai bankai. Verta paminėti ir tai, kad valstybių, kuriose išvystyta kooperatinė bankininkystė, finansų sektoriuje vyrauja aštri konkurencija, didinanti gyventojų galimybes gauti finansines paslaugas geriausiomis sąlygomis.“

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijos ir 59 kredito unijos, iš kurių 4 – persitvarkymo į specializuotus bankus procese.

Lietuvoje – kanadiečių pėdomis

Kooperatines finansų įstaigas – kreditų unijas – nepriklausomoje Lietuvoje 1993 m. ėmėsi atkurti užsieniečiai. Akstinu veikti tada tapo susiklosčiusi sudėtinga situacija, kai dar besikurianti bankinė sistema palankiai vertino ir kreditavo tik stambųjį verslą.

„Tuo metu smulkusis verslas ir dažnas ūkininkas liko be galimybių gauti papildomų finansų ir plėtoti savo veiklą. Taip didžiąją dalį ir šiandien Lietuvoje veikiančių unijų įsteigė ūkininkai, patys ėmęsi skolinimosi galimybių problemos“, – pastebi LCKU finansų analitikas Skirmantas Stankevičius.

Kanados Desjardins kredito unijų judėjimas – didžiausia finansinių kooperatinių įstaigų grupė Kanadoje, užimanti 6 vietą tarp visų finansinių įstaigų, ir pagrindinis finansinių paslaugų teikėjas šalyje. Būtent Desjardins tapo modeliu, pagal kurį sukurta ir šiandien gyvuojanti kredito unijų sistema Lietuvoje.

Kredito unijų sektoriaus permainos Lietuvoje

Lietuvos kredito unijos finansinių produktų ir paslaugų pasiūla sėkmingai konkuruoja su komerciniais bankais, padeda vystyti žemės ūkį, smulkųjį ir vidutinį verslą bei remia vietos bendruomenes, jų plėtrą. Tiesa, kredito unijų sektorius vis dar užima apie 2,5 procento visos Lietuvos finansų rinkos.

LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas neabejoja, kad kredito unijų sektorius šalyje yra kur kas saugesnis ir pajėgesnis konkuruoti su bankais negu bet kada anksčiau.

„Pasaulyje lyderiaujantys kooperatinės bankininkystės pavyzdžiai veiklą vykdo dešimtis ar net daugiau nei šimtą metų. Ir nors Lietuvos kredito unijų sistema dar jauna, remiantis kasmet augančiais LKU kredito unijų grupės pagrindinės veiklos rodikliais galime prognozuoti, kad žengiame gerųjų pavyzdžių keliu ir kad kooperatinė bankininkystė Lietuvoje turi potencialo užimti vis svaresnę finansų rinkos dalį“, – teigia M. Vijūnas.

Sėkmingiausi kooperatinės bankininkystės pavyzdžiai diktuoja stabilaus kapitalo tendenciją, kuris sukauptas iš kredito unijų uždirbamo pelno. Po 2018 m. įvykusios kredito unijų sektoriaus reformos, tokios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, po reformos sektorius iš nuostolingo greitai tapo pelningu. Taip pat praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvos kredito unijų turtas peržengė 1 mlrd. eurų slenkstį.

„Didelė kapitalizuojama pelno dalis yra vienas iš pagrindinių skiriamųjų kooperatinės bankininkystės bruožų, lyginant su bankais. Šiuo keliu seka ir LKU kredito unijų grupė, iš viso uždirbto pelno formuodama rezervus bei stiprindama kapitalą“, – akcentuoja  S. Stankevičius.

LKU kredito unijų grupė

LKU kredito unijų grupė jau daugiau nei 25 metus yra didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas per metus augo 15,35 % ir praėjusių metų pabaigoje siekė 652,6 mln. Eur. 44 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, teikia svarbiausias finansines paslaugas – nuo debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių bei el. bankininkystės „i-Unija“ iki terminuotųjų ir taupomųjų indėlių, kreditų gyventojams, ūkiui bei verslui.

Po kredito unijų reformos, leidusios dar 2018 m. susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose ir šiandien yra konkurencinga skolinimosi alternatyva. Konsoliduotas grupei priklausančių kredito unijų suteiktų paskolų portfelis 2021 m. pabaigoje siekė 495,03 mln. Eur.

Informuojame, kad dėl Rusijos vykdomų karo veiksmų Ukrainos atžvilgiu, Europos Sąjunga, JAV ir kitos šalys įvedė ir atnaujino sankcijas Rusijai bei Baltarusijai. LKU kredito unijų grupė nuolat stebi naujausią informaciją ir atsakingai laikosi sankcijų režimų.

LKU grupės kredito unijos šiuo metu veiklą vykdo įprastai, klientams nėra pagrindo nerimauti. Iš pradžių fiksuotas padidėjęs grynųjų pinigų poreikis grįžo į įprastas vėžes. Tinklo „Medus“ bankomatai yra užpildyti ir teikia pinigų gryninimo paslaugą pilnu pajėgumu. Taip pat nesama jokių sutrikimų IT sistemose bei fizinėse kredito unijų klientų aptarnavimo vietose.

Verta atkreipti dėmesį, kad dėl minėtų ribojimų griežtinimo, mokėjimų vykdymas, taip pat ir lėšų įskaitymas, gali užtrukti kiek ilgiau negu įprastai ar neįvykti (pvz., būti atmesti), ypač jei jie yra susiję su Rusija, Baltarusija ar Ukraina.

Šiek tiek ilgiau gali būti analizuojamos ir operacijos į SEPA erdvės šalyse registruotus bankus ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigas, tačiau sankcijų įtaka šioms operacijoms nežymi (SEPA erdvę sudaro Europos ekonominės erdvės šalys ir Andora, Monakas, San Marinas, Šveicarija, Jungtinė Karalystė bei Vatikanas).

Daugiau informacijos rasite žemiau pateiktame dažniausiai užduodamų klausimų sąraše:

Atkreipiame dėmesį, kad geopolitinės situacijos Ukrainoje kontekste, LKU grupės kredito unijos dirba ir paslaugas teikia kaip įprasta.

Klientų lėšų saugumo užtikrinimas yra aukščiausias mūsų veiklos prioritetas, todėl klientams nėra pagrindo nerimauti. Primename, kad indėliai, laikomi Lietuvoje registruotose kredito įstaigose, įskaitant ir kredito unijas, yra apdrausti valstybiniu indėlių ir investicijų draudimu iki 100 000 eurų vienam indėlininkui kiekvienoje kredito įstaigoje.

Šiuo laikotarpiu raginame ypač kritiškai vertinti gaunamą informaciją, įvertinti tai, kad esant neramumams sukčiai gali bandyti pasinaudoti situacija. Pasikliaukite tik patikimais informacijos šaltiniais ir likite budrūs.

Jūsų kredito unija

Lietuvos centrinė kredito unija, siekdama užtikrinti nariams teikiamų paslaugų sklandų veikimą ir saugumą, š. m. vasario 7 d. vykdys planinius sistemų naujinimo darbus. Informuojame, kad jų metu iki dviejų valandų laikotarpiu galimi trumpalaikiai sutrikimai atliekant operacijas per el. bankininkystę „i-Unija“ ir atsiskaitant LKU mokėjimo kortelėmis.

Darbų pradžia: š. m. vasario 7 d. 23.00 val.

Darbų pabaiga: š. m. vasario 8 d. 01.00 val.

Maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas per el. bankininkystę „i-Unija“ ir mokėjimo kortelėmis atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus!

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau stiprina pozicijas. Kredito unijos per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,6 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 45 % daugiau nei praėjusį ketvirtį. Taip pat didėjusį finansavimo poreikį patvirtino suteiktų paskolų portfelio pokyčiai – šis per devynis mėnesius augo 15 %.

„Pirmi devyni šių metų mėnesiai pasižymėjo gerais finansiniais rezultatais. Bendros verslo nuotaikos ir teigiami gyventojų lūkesčiai dėl ateities prisidėjo prie didesnių finansavimo apimčių tiek verslo projektams, tiek gyventojų poreikiams. Tokios tendencijos akivaizdžiai palietė ir kredito unijas“, – sako Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra per devynis mėnesius kito. Grynosios palūkanų pajamos 2021 m. rugsėjo 30 d. siekė 16,25 mln. Eur ir, palyginus su 2020 m., buvo 19,53 % didesnės (2020 m. III ketv. – 13,58 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 204 tūkst. Eur ir šis skaičius per trečiąjį ketvirtį augo daugiau nei 2,5 karto.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per devynis mėnesius uždirbo 819 tūkst. Eur grynojo pelno. Taip pat III ketvirtį LCKU didino grynąsias palūkanų pajamas 57,5 % iki 2,45 mln. Eur.

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 6,88 % iki 608,67 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius taip pat augo – 13,44 % iki 198,39 mln. Eur.

Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išlieka aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 30,15 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,12 % (normatyvas – 11,8 %).

Toliau auga būstų finansavimo poreikis

LKU kredito unijų grupė pastarąjį ketvirtį ir toliau didino skolinimo apimtis. Viso grynoji LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė per devynis mėnesius augo 15 % iki 478 mln. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 415,4 mln. Eur). Per III ketvirtį konsoliduota LKU kredito unijų grupė suteikė rekordiškai daug naujų paskolų. Nuo liepos iki rugpjūčio suteiktų naujų paskolų suma siekė 47,28 mln. Eur, t. y. penktadaliu arba 20,8 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Skaičiuojama, kad daugiausia kreditų suteikta fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, beveik pusė bendro portfelio, – būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti. „Pandemijos laikotarpiu gyventojai sutaupė lėšų pradiniam įnašui ir infliacijos fone stengėsi įdarbinti santaupas investuodami į nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu gerina ir savo gyvenimo sąlygas, ieško labiau poreikius atitinkančių būstų. Visa tai iššaukia augančias būstų kainas ir kartu – didėjančią būsto paskolų paklausą“, – komentuoja M. Vijūnas.

Šių metų III ketvirtį LKU grupės kredito unijos suteikė naujų būsto kreditų už 19,34 mln. Eur sumą, iš viso per šį laikotarpį pasirašytos 364 kreditų su NT įkeitimu sutartys. Palyginus su 2020 m. III ketvirčiu, šių kreditų suteikta 13,2 % daugiau. Remiantis LCKU duomenimis, vidutinė būsto paskola LKU kredito unijų grupėje siekia 41 tūkst. eurų, o vidutinis paskolos terminas – 20 metų. Taip pat šiais metais buvo suteikta paskolų prestižinės klasės būstų įsigijimui, kurių vertė siekė daugiau nei 500 tūkst. Eur.

Tuo metu vartojimo kredito sutarčių III ketvirtį pasirašyta beveik tiek, kiek ir atitinkamą laikotarpį praėjusiais metais – už 2,55 mln. Eur. Vartojimo finansavimo portfelis pasibaigus III ketvirčiui siekė 22,6 mln. Eur.

Verslo kreditų suteikta 58 % daugiau

Kredito unijos 2021 m. III ketvirtį ir toliau aktyviai finansavo smulkaus ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves. Pasibaigus III ketvirčiui kreditai verslo klientams sudarė 25,9 % (123,68 mln. Eur) viso paskolų portfelio. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, verslui suteiktų kreditų portfelis augo 41,7 % arba 36,4 mln. Eur. Tuo metu kreditai žemės ūkiui sudarė 19,9 % viso kreditų portfelio (95,48 mln. Eur).

Taip pat 2021-aisiais Europos investicijų fondas ir LCKU pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl garantijų priemonės, pagal kurią pradėta mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Garantijų priemonė skirta supaprastinti galimybes gauti finansavimą įmonėms, neturinčioms pakankamo užstato, kad šios galėtų pradėti arba plėtoti savo verslą. Pagal EaSI garantijų priemonę LKU kredito unijos jau suteiktų kreditų vertė siekia 648,5 tūkst. Eur.

Per III ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai – 3,8 % iki 95,48 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Paslaugų plėtra ir naujovės

Augant LKU kredito unijų grupės pagrindinės veiklos rezultatais, sistemingai plečiamas finansinių paslaugų spektras ir diegiamos naujovės. Štai pastaraisiais metais LCKU buvo įtraukta į ADB „Gjensidige“ tarpininkų sąrašą ir gali LKU kredito unijų nariams pasiūlyti draudimo paslaugas. Draudimo paslauga teikiama fiziniams ir juridiniams asmenims.

Plečiant paslaugas verslo klientams, netrukus bus pristatytos ir mokėjimo kortelės verslui „MasterCard Business“. Šios tarptautinės mokėjimo kortelės sąskaitoje esančiomis įmonės lėšomis kortelės turėtojai galės atsiskaityti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Taip pat gruodžio mėnesį LKU kredito unijų grupė pristatė išmaniąją programėlę. Jos vartotojai – fiziniai asmenys – gali atlikti mokėjimo pavedimus, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, gauti savo mokėjimo sąskaitų išrašą. Artimoje ateityje žadama išplėsti esamas programėlės funkcijas ir verslo klientams. Programėlė jau pasiekiama „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.

Pinigo vertę jaunystėje supranta nedažnas. Noras taupyti, atsidėti juodai dienai neretai atkeliauja su branda, o tai – irgi sąlyginis matas. Vieni ryžtingų taupymo veiksmų imasi 30-ies, kiti apie finansinį raštingumą ir drausmę susimąsto atšventę 50-metį ar vėliau. Ką apie mūsų taupymo įpročius mano specialistai ir kokiais patarimais gali pasidalyti?

Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pokalbyje „15min“ studijoje su Lietuvos centrinės kredito unijos Finansų ir apskaitos bei l. e. p. Rizikos valdymo ir kontrolės departamentų direktore Ieva Naudžiūnaitė bei Iždo departmento direktoriumi Rūteniu Šukevičiumi.

Amžėjimo diskusija – „15min“ ir LKU kredito unijų grupės socialinio projekto „Tu esi aš“ dalis.

Prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“ prisijungusios LKU kredito unijų grupės nariai nuo šiol grynuosius pinigus pasieks dar lengviau. Rugsėjį užbaigus bankomatų tinklo „Medus“ infrastruktūros naujinimo procesus, šių bankomatų skaičius išaugo nuo 150 iki 250 visoje Lietuvoje, įskaitant įrengtus ir mažesniuose šalies miestuose.

Išplėstas bankomatų tinklas – lengviau pasiekiamos paslaugos

Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ iki šiol apėmė daugiau nei 150 bankomatų. Šį pavasarį bankomatų tinklą valdanti bendrovė „Worldline Lietuva“ priėmė sprendimą sujungti „Luminor“ bankomatų tinklą, dėl kurio bankomatų „Medus“ skaičius padidėjo iki 250 visoje Lietuvoje.

„Worldline Lietuva“ – specializuotas paslaugos tiekėjas, užtikrinantis mokėjimo kortelių operacijų autorizavimo bei apdorojimo paslaugas.

„Vertiname stiprėjančią partnerystę su finansų įstaigomis Lietuvoje ir džiaugiamės, kad turime šią galimybę atnaujinti ir plėsti bankomatų tinklą. Šis projektas įrodo mūsų komandos patirtį atnaujinant ir plėtojant bankomatų tinklus, siekį atitikti partnerių ir jų klientų poreikius.“ – Komentuoja „Worldline Lietuva“ verslo plėtros vadovas Gintautas Sasnauskas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 šalyje veikiančias kredito unijas ir Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), prie bendrovės valdomų bankomatų „Medus“ prisijungė dar praėjusiais metais.

LCKU Verslo ir IT vystymo departamento direktorės Jovitos Platenkovienės teigimu, partnerystė su „Worldline Lietuva“ reikšmingai prisideda gerinant paslaugų prieinamumą kredito unijų nariams: „Kredito unijos veikia visoje Lietuvoje, įskaitant ir regionus. Todėl mums svarbu, kad nariai galėtų išsigryninti turimas lėšas greitai, lengvai ir patogiai. Džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su vienu iš bankomatų paslaugų teikimo lyderių, galime gerinti paslaugų prieinamumą ir savo narių patirtis.“

LKU kredito unijų grupės klientai vienodai patraukliomis sąlygomis gali atlikti operacijas visuose „Medus“ bankomatuose, įskaitant ir paženklintuosius „Luminor“ logotipu. „Medus“ bankomatuose galima pakeisti kortelės PIN kodą, peržiūrėti paskutinių operacijų išrašą, o grynųjų pinigų priėmimo funkciją turinčiuose bankomatuose – ir įnešti grynųjų pinigų į savo mokėjimo kortelės sąskaitą.

Tinklo „Medus“ bankomatais taip pat naudojasi Šiaulių banko ir „Citadele“ banko klientai.

Didinant grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje

Lietuvos bankas šiemet inicijavo finansų rinkos dalyvių dialogą, kurio rezultatas – septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. To bus siekiama įrengus dar šimtą bankomatų ar gyventojams atvėrus kitus alternatyvius lėšų išgryninimo būdus. Tarp pasirašiusiųjų Tarpusavio supratimo memorandumą – ir LKU kredito unijų grupę prižiūrinti LCKU.

LKU grupės kredito unijų mokėjimo kortelių turėtojai ir anksčiau galėjo išsigryninti lėšas unijų klientų aptarnavimo vietose, kurių per 100 visoje Lietuvoje, arba bet kuriame bankomate. Taip pat kredito unijos plėtoja lėšų išgryninimo per kortelių skaitytuvus paslaugą. Bet kurio banko klientai gali išgryninti kortelėje turimas lėšas atvykęs į kredito uniją ar jos nutolusią kasą, teikiančią šią paslaugą.

„Mūsų vienas pagrindinių tikslų – būti kuo arčiau ir kuo labiau pasiekiamiems. Dėl tos priežasties, dar metų pradžioje įdiegėme nuotolinės narystės sistemą, per kurią gyventojai gali tapti kredito unijų nariais neatvykę į kredito uniją. Taip pat, atsižvelgę į narių poreikius, netrukus startuosime su LKU išmaniąja programėle. Džiugu, kai mūsų strateginiai tikslai atliepia ir mūsų partnerių tikslus“, – teigia J. Platenkovienė.

Portale „15min“ prasideda socialinis projektas „Tu esi aš“, kurio pagrindiniu rėmėju tapo LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją. Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į amžėjančią Lietuvos visuomenę, keisti nusistovėjusius stereotipus amžiaus atžvilgiu ir skatinti „sidabrinę“ ekonomiką. Projekte senjorai dalinsis istorijomis, kurios įkvepia amžėjimą pasitikti kaip galimybių ir atradimų etapą, bei jo metu bus išrinktas „Metų senjoras 2021“.

Lietuva – tarp sparčiausiai amžėjančių

Lietuva rikiuojasi tarp sparčiausiai senstančių Europos valstybių, todėl vyresnio amžiaus žmonių integracija į ekonomiką, jų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą tampa vis svarbesniu klausimu.

Pensinis amžius dažnai visuomenėje pasitinkamas kaip menama riba – štai esi darbo rinkoje, gyveni aktyvų socialinį gyvenimą arba ne, tačiau ar tikrai? Amžėjimą vertiname kaip socialinę problemą, tačiau branda juk gali atverti daugybę naujų galimybių.

„Sidabrinės“ ekonomikos vystymas naudingas tiek verslui, tiek valstybei, tiek patiems senjorams. Įsitraukdami į darbo rinką ar įvairias socialines veiklas, senjorai kuria pridėtinę vertę, mažina kartų atotrūkį, gerina savo emocinę būklę ir augina savivertę. Projekte „Tu esi aš“ senjorai ir dalinasi amžėjimo patirtimis, galimybėmis bei iššūkiais.

Projekto partneriu tapusi LKU kredito unijų grupė atkreipia dėmesį, kad amžėjimo tema, senjorų iššūkiai ir patirtys jiems – labai svarbios. Jau daugiau nei 20 metų veikdamos net ir mažiausiose bendruomenėse, kredito unijos mezga artimus ryšius su kiekvienu jų nariu. Todėl kredito unijos jau yra tapusios daugiau nei finansų įstaigos ir aktyviai prisideda prie visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo kūrimo.

„Nemažą dalį kredito unijų narių sudaro senjorai, kurie – ištikimi mūsų kredito unijų klientai ir nariai jau ne vieną dešimtmetį. Jaučiame atsakomybę reaguoti į šios visuomenės dalies patiriamus socialinius iššūkius, vyraujančią atskirtį ir iš to kylančias problemas. Remdami projektą „Tu esi aš“ išreiškiame tikėjimą jo idėja“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos, prižiūrinčios LKU kredito unijų grupę, administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Metų senjoras

Šiemet labai svarbia projekto „Tu esi aš“ dalimi tampa ir „Metų senjoras 2021“ rinkimai, kurie organizuojami kartu su žurnalu „60 +“. Šios iniciatyvos autorė Laura Balčiūtė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių dalykų – atsikratyti klaidingų amžėjimo įsitikinimų ir mitų, o tai naudinga ne tik senjorams, bet ir visai visuomenei: „Daugybė stereotipų apie senėjimą egzistuoja ne tik tarp jaunimo, bet ir pačių senjorų. Mat senatvėje nedera vienaip ar kitaip elgtis, atrodyti, nedera kažko sakyti, o gyvenimas – vien bėdos ir ligos. Džiaugiuosi, kad tokie projektai keičia visuomenės požiūrį.

Mus supa begalė aktyvių, inovatyvių, kūrybiškų, gyvenimu besidžiaugiančių senjorų. Tokie pavyzdžiai ne tik įkvepia bendraamžius, bet kartu drąsina jaunąją kartą nebijoti, nes brandus amžius – nuostabus.“

Įkvepiančius, jaunatviškus, įdomius, aktyvius senjorus „15min“ ir žurnalo „60 +“ skaitytojai galės registruoti į metų senjoro rinkimus jau nuo rugsėjo 7 d. Konkurse iš viso numatytos 6 senjorų nominacijos: „Metų aktyviausias“, „Metų kūrybiškiausias“, „Metų inovatyviausias“, „Metų tvariausias“, „15min skaitytojų balsas“ ir „Metų senjoras 2021“

1990 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, o visas spalis – laikomas senjorų mėnuo. Amžėjantiems žmonėms aktualias problemas, jų istorijas „Tu esi aš“ portale gvildensime nuo rugsėjo. Senjorų mėnesį pasitiksime su rinkimų „Metų senjoras“ apdovanojimais ir dienos konferencija amžėjimo tema „15min“ portale.

Nuorodą į projekto istorijas rasite čia.

Portale „15min“ prasideda socialinis projektas „Tu esi aš“, kurio pagrindiniu rėmėju tapo LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją. Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į amžėjančią Lietuvos visuomenę, keisti nusistovėjusius stereotipus amžiaus atžvilgiu ir skatinti „sidabrinę“ ekonomiką. Projekte senjorai dalinsis istorijomis, kurios įkvepia amžėjimą pasitikti kaip galimybių ir atradimų etapą, bei jo metu bus išrinktas „Metų senjoras 2021“.

Lietuva – tarp sparčiausiai amžėjančių

Lietuva rikiuojasi tarp sparčiausiai senstančių Europos valstybių, todėl vyresnio amžiaus žmonių integracija į ekonomiką, jų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą tampa vis svarbesniu klausimu.

Pensinis amžius dažnai visuomenėje pasitinkamas kaip menama riba – štai esi darbo rinkoje, gyveni aktyvų socialinį gyvenimą arba ne, tačiau ar tikrai? Amžėjimą vertiname kaip socialinę problemą, tačiau branda juk gali atverti daugybę naujų galimybių.

„Sidabrinės“ ekonomikos vystymas naudingas tiek verslui, tiek valstybei, tiek patiems senjorams. Įsitraukdami į darbo rinką ar įvairias socialines veiklas, senjorai kuria pridėtinę vertę, mažina kartų atotrūkį, gerina savo emocinę būklę ir augina savivertę. Projekte „Tu esi aš“ senjorai ir dalinasi amžėjimo patirtimis, galimybėmis bei iššūkiais.

Projekto partneriu tapusi LKU kredito unijų grupė atkreipia dėmesį, kad amžėjimo tema, senjorų iššūkiai ir patirtys jiems – labai svarbios. Jau daugiau nei 20 metų veikdamos net ir mažiausiose bendruomenėse, kredito unijos mezga artimus ryšius su kiekvienu jų nariu. Todėl kredito unijos jau yra tapusios daugiau nei finansų įstaigos ir aktyviai prisideda prie visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo kūrimo.

„Nemažą dalį kredito unijų narių sudaro senjorai, kurie – ištikimi mūsų kredito unijų klientai ir nariai jau ne vieną dešimtmetį. Jaučiame atsakomybę reaguoti į šios visuomenės dalies patiriamus socialinius iššūkius, vyraujančią atskirtį ir iš to kylančias problemas. Remdami projektą „Tu esi aš“ išreiškiame tikėjimą jo idėja“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos, prižiūrinčios LKU kredito unijų grupę, administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Metų senjoras

Šiemet labai svarbia projekto „Tu esi aš“ dalimi tampa ir „Metų senjoras 2021“ rinkimai, kurie organizuojami kartu su žurnalu „60 +“. Šios iniciatyvos autorė Laura Balčiūtė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių dalykų – atsikratyti klaidingų amžėjimo įsitikinimų ir mitų, o tai naudinga ne tik senjorams, bet ir visai visuomenei: „Daugybė stereotipų apie senėjimą egzistuoja ne tik tarp jaunimo, bet ir pačių senjorų. Mat senatvėje nedera vienaip ar kitaip elgtis, atrodyti, nedera kažko sakyti, o gyvenimas – vien bėdos ir ligos. Džiaugiuosi, kad tokie projektai keičia visuomenės požiūrį.

Mus supa begalė aktyvių, inovatyvių, kūrybiškų, gyvenimu besidžiaugiančių senjorų. Tokie pavyzdžiai ne tik įkvepia bendraamžius, bet kartu drąsina jaunąją kartą nebijoti, nes brandus amžius – nuostabus.“

Įkvepiančius, jaunatviškus, įdomius, aktyvius senjorus „15min“ ir žurnalo „60 +“ skaitytojai galės registruoti į metų senjoro rinkimus jau nuo rugsėjo 7 d. Konkurse iš viso numatytos 6 senjorų nominacijos: „Metų aktyviausias“, „Metų kūrybiškiausias“, „Metų inovatyviausias“, „Metų tvariausias“, „15min skaitytojų balsas“ ir „Metų senjoras 2021“

1990 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, o visas spalis – laikomas senjorų mėnuo. Amžėjantiems žmonėms aktualias problemas, jų istorijas „Tu esi aš“ portale gvildensime nuo rugsėjo. Senjorų mėnesį pasitiksime su rinkimų „Metų senjoras“ apdovanojimais ir dienos konferencija amžėjimo tema „15min“ portale.

Nuorodą į projekto istorijas rasite čia.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 2,48 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei prieš metus, kai šis siekė kiek daugiau nei 1 mln. Eur. Taip pat konsoliduota kredito unijų grupė per metus penktadaliu padidino gyventojams, ūkiui ir verslui išduotų paskolų portfelį.

„Antrąjį metų ketvirtį epidemiologinei situacijai gerėjant ir karantino ribojimams mažėjant, stengėmės išlaikyti didėjančias tiek verslo, tiek privačių asmenų finansavimo apimtis ir stabilią visos LKU grupės kredito unijų veiklą. Džiaugiamės, kad veikdamos sistemingai unijos kasmet demonstruoja augančius tvarią veiklą ir ilgalaikę naudą nariams pagrindžiančius rodiklius“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pirmąjį šių metų pusmetį kito. Grynosios palūkanų pajamos siekė 10,37 mln. Eur ir buvo 19,74 % didesnės nei prieš metus (2020 m. – 8,66 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, palyginus su 2020 m. birželio 30 d., gauta 2,5 karto mažiau – 76 tūkst. Eur, kai pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 190 tūkst. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 394 tūkst. Eur grynojo pelno – 16,57 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį pusmetį, kai suma siekė 338 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 1,55 mln. Eur arba 26,8 % daugiau negu pernai (2020 m. – 1,22 mln. Eur).

Tuo tarpu LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 0,66 % per pirmąjį šių metų pusmetį ir 20,8 % per metus iki 569,49 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per pusmetį susitraukė 28,4 tūkst. Eur arba 13,97 % iki 174,88 mln. Eur. Mat LKU grupės veikla nemaža dalimi orientuota į žemės ūkio segmentą, kuris, prasidėjus sezono darbams, intensyviai investuoja į savo veiklą. Siekiant patenkinti klientų apyvartinių lėšų poreikį, mažėja ir LCKU likvidūs aktyvai (pinigai ir lėšos centriniame banke, vertybinių popierių portfelis). Toks svyravimas – natūralus sezoniškumo nulemtas reiškinys LCKU veikloje.

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 31,66 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,34 % (normatyvas – 11,8 %).

Kreditų verslui portfelis per metus augo 30,5 %

Per 2021 m. šešis mėnesius LKU kredito unijų grupė didino skolinimo apimtis tiek verslo, tiek gyventojų segmente. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2021 m. birželio pabaigoje sudarė 458,7 mln. Eur, o tai – 10,42 % daugiau nei prieš šešis mėnesius. Per II ketvirtį pasirašyta 41 mln. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, t. y. 26,13 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Taip pat per praėjusį ketvirtį reikšmingai augo kreditų verslui portfelis. Naujų paskolų verslui konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje suteikta už 12,67 mln. Eur – 30,5 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Bendras kreditų verslui portfelis birželio 30 d. sudarė 82,1 mln. Eur.

„Vyraujant ekonomikos aktyvumui ir didėjant jos apibrėžtumui, praėjusį pusmetį ypač aktyviai skolinosi tiek kredito unijų verslo klientai, tiek dėl antrą ketvirtį vyravusių būsto pardavimų šalyje rekordų LKU kredito unijų grupėje ženkliai padidėjo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis“, – akcentuoja M. Vijūnas.

Kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu suteikta 23,41 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ir birželio pabaigoje portfelis siekė 229,19 mln. Eur sumą. Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusių metų II ketvirčiu, augo neženkliai – 0,97 % iki 21,2 mln. Eur. (2020 m. 21,0 mln. Eur).

Fiksuotas sulėtėjęs kreditų žemės ūkiui portfelio augimas. Per šių metų II ketvirtį pasirašyta naujų sutarčių už 7,33 mln. Eur ir portfelis didėjo 0,34 % iki 91,48 mln. Eur.

Gyventojų taupymas

Neaudituotais duomenimis, birželio 30 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 494,96 mln. Eur ir per ketvirtį susitraukė 0,74 % arba 3,68 mln. Eur. Nors per metus LKU kredito unijų grupės privačių klientų einamosiose sąskaitose laikomų lėšų padaugėjo 39,55 % arba 44,89 mln. Eur, per II šių metų ketvirtį einamosiose sąskaitose pastarųjų sumažėjo 16,93 % arba 32,28 mln. Eur iki 158,39 mln. Eur.

Įsigaliojus karantino atlaisvinimams padidėjo tiek gyventojų noras įdarbinti sutaupytus pinigus, tiek išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti. Taip pat LKU kredito unijų grupės turto ir indėlių portfelio sumažėjimą kasmet lemia jau minėtas sezoniškumas, dėl didelio ūkininkų skaičiaus kredito unijų narių tarpe. Rudenį ūkininkų parduotas derlius darys įtaką santaupų kredito unijose, o kartu ir bendro konsoliduoto LKU kredito unijų grupės turto, augimui.