Kredito unijos pernai, neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, uždirbo 4,3 mln. Lt (1,3 mln. Eur) pelno, o 2013 m. sektorius patyrė 39,4 mln. Lt (11,4 mln. Eur) nuostolių. Pelningai dirbusios 54 kredito unijos uždirbo 21,6 mln. Lt (6,3 mln. Eur) pelno, o 20 nuostolingai dirbusių unijų patyrė 17,3 mln. Lt (5 mln. Eur) nuostolių.

Kredito unijų turtas per metus smuktelėjo 0,6 % ir 2015 m. sausio 1 d. sudarė 2,1 mlrd. Lt (617,2 mln. Eur). Didžiausią kredito unijų turto dalį sudarantis paskolų portfelis siekė 910,1 mln. Lt (263,6 mln. Eur) ir buvo 11,4 % mažesnis nei prieš metus. Paskolų portfelio mažėjimą nulėmė išaugę specialieji atidėjiniai.

„Kaip savo apžvalgoje pastebėjo Lietuvos bankas, praėjusiais metais daugelyje kredito unijų išaugo paskolų specialieji atidėjiniai. Šis rodiklis parodo, kaip finansų įstaiga gali ir yra pasiruošusi spręsti galimus sunkumus bei riziką. Kitaip tariant, spec. atidėjinių suformavimas dar nereiškia, kad paskolos bus negrąžintos ir įstaiga patirs nuostolių – tai žymi, kad įstaiga tinkamai įsivertino riziką ir yra pasiruošusi visoms pasikeitusioms aplinkybėms.“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Stonkus.

Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) sistemai priklausančios unijos 2014 metais itin konservatyviai įvertino kreditavimo riziką ir suformavo papildomus spec. atidėjimus rizikingiems aktyvams. Kitaip tariant, bent LCKU sistemai priklausančiose unijose vadinamų „blogųjų paskolų“ skaičius daugeliu atvejų augo tik dėl pasikeitusių vertinimo kriterijų, o ne dėl to, jog pradėtų daugėti laiku negrąžinamų paskolų.

“Šiuo metu situacija kredito unijų sektoriuje, palyginti su 2013 metais ir 2014 m. pradžia, yra ženkliai pagerėjusi. Tačiau mes visiškai pritariame, kad kredito unijų sektorius privalo ir toliau ieškoti sprendimų, kaip stiprinti tvarų kapitalą – ALKU kartu su LCKU yra pateikusi aiškius pasiūlymus dėl kredito unijų veiklos pertvarkos ir efektyvios veiklos koncepcijos. Naują koncepciją deriname su LR Seimo nariais, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko, Lietuvos centrinės kredito unijos atstovais specialioje darbo grupėje.”, – kalbėjo R. Stonkus.

Šioje darbo grupėje LCKU ir ALKU pasiūlė įgyvendinti Vakarų šalių kooperatinių finansų įstaigų naudojamą kryžminių garantijų sistemą, kuri užtikrintų Lietuvos centrinei kredito unijai  priklausančių unijų finansinį saugumą.

Šios sistemos esmė – LCKU ir kredito unijos garantuotų ir būtų atsakingos už visų sistemos narių įsipareigojimus kurio nors iš dalyvių nemokumo ar kitais atvejais. Praktikoje kryžminių garantijų sistema būtų naudojama tik tuomet, kai nepakaktų sukauptų lėšų LCKU sistemos Stabilizacijos ir Likvidumo fonduose. Įdiegus kryžminių garantijų principus, visa LCKU sistema su pertekliumi tenkintų kapitalo pakankamumo reikalavimą.

Analogiški kryžminių garantijų sprendimai yra įgyvendinti daugelio ES šalių kooperatinių kredito įstaigų sistemose, kaip pvz., Austrijoje, Vokietijoje („Raiffeisenbank“), Nyderlanduose („Rabobank“), Prancūzijoje („Credit Mutuel“), Suomijoje („OP-Pohjola“) ir kt.

Taip pat kaip viena iš greitų kapitalo didinimo priemonių yra siūlomas dalies atskirų kredito unijų stambėjimas jungimosi būdu. LCKU, remdamasi tarptautine kredito unijų ir kooperatinių bankų praktika, parengė unijų susijungimų metodiką ir veiksmų gaires toms unijoms, kurios norės jungtis.

Pagal skaičiavimus, kai kuriuose Lietuvos regionuose galėtų atsirasti tokių kredito unijų, kurių turtas būtų arti 60 mln. EUR ir kurios savo dydžiu jau galėtų efektyviai konkuruoti su bankais. Tokia unijų konsolidacija jungimosi būdu šiuo metu yra viena realiausių priemonių unijų stiprėjimui.

 

 

Šaltinis: http://lku.lt/2015/02/23/kredito-uniju-sektorius-pernai-dirbo-pelningai/