Kredito unijos tarptautinėje erdvėje nuolat dalijasi patirtimi, diskutuoja dėl technologinių ir veiklos naujovių, besikeičiančios visuomenės poreikių ir galimų poreikių tenkinimo galimybių.

Europos mikrofinansų įstaigų tinklo konferencijoje „Užimtumas: iššūkiai ir galimybės mikrofinansų institucijoms“ Lietuvos centrinės kredito unijos Rinkodaros ir produktų plėtros skyriaus vadovė Jurgita Liutvinskienė dalijosi Lietuvos kredito unijų patirtimi. Konferencijoje  unijų atstovė aktyviai diskutavo apie geriausius sprendimus visuomenės užimtumui didinti ir mikrofinansų sektoriui stiprinti. 

Konferencijoje daug diskutavote apie šalių visuomenės užimtumą, kaip geriausia spręsti šį klausimą?

Norint spręsti užimtumo problemas, su kuriomis praktiškai susiduria beveik kiekviena ES šalis, reikia įvairiais būdais skatinti mikrofinansų institucijų veiklą. Tik dėl smulkiųjų verslininkų kreditavimo ir konsultavimo būtų galima didinti visuomenės užimtumą, ypač tarp jaunimo ir senjorų.

Kaip Lietuvoje kredito unijos prisideda prie užimtumo didinimo?

Lietuva šiuo atveju turi puikų pavyzdį – kredito unijų įgyvendinama Verslo skatinimo fondo priemonė, dėl kurios jau sukurta per 1,5 tūkst. darbo vietų ir įsteigta per tūkstantį smulkių verslų. Kredito unijos, būdamos arčiau gyventojų ir smulkaus verslo, geriausiai žino smulkiųjų verslininkų poreikius ir vis dažniau tampa svarbiais partneriais.

Konferencijos dalyvius ypač domino ši lietuvių patirtis – panašių iniciatyvų neįgyvendina nė viena iš šalių, kurių atstovai dalyvavo konferencijoje. Pasak rumunų kredito unijų atstovės Maria Dociu, dalyvavimas tokiame ES lėšomis finansuojamame projekte šios šalies kredito unijoms būtų puiki patirtis. Įdomu tai, kad Lietuvos kredito unijų teikiamos paslaugos ženkliai viršija Rumunijoje ir Nyderlanduose veikiančių kredito unijų galimybes.

Kuo mūsų šalies kredito unijos yra pranašesnės už šių šalių mikrofinansų įstaigas?

 Nors Rumunijoje veikia per 2000 kredito unijų, vienijančių apie 1 mln. narių, tačiau jos yra gana smulkios. Vienoje kredito unijoje vidutinis narių skaičius siekia 500, turtas – 200 tūkst. eurų. Pagal įstatymą Rumunijos kredito unijos gali teikti paskolas tik fiziniams asmenims ir negali turėti draudžiamų indėlių.

Nyderlanduose kredito unijos buvo pradėtos kurti visai neseniai kaip verslininkų savitarpio pagalbos grupės, tačiau, priešingai nei Rumunijoje, čia paslaugomis naudotis gali tik juridiniai asmenys. Kaip ir Rumunijoje, Nyderlandų kredito unijos neturi teisės priimti indėlių.

Šioje šalyje kol kas veiklą pradėjo tik 5 kredito unijos. Pagrindinė paskata kurti šias kredito unijas greta „Rabobank“ kooperatinių bankų buvo ta, kad dėl sugriežtėjusių „Bazelis III“ taisyklių „Rabobank“ apribojo skolinimą verslui ir dėl to nemažai smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių susiduria su finansavimo trūkumu.

Dėkojame už pokalbį!

Šaltinis: http://lku.lt/2014/08/27/j-liutvinskiene-lietuvos-kredito-unijos-zenkliai-prisideda-prie-salies-uzimtumo-didinimo/