Lietuvos kredito unijų vadovai aktyviai sėmėsi patirties Vokietijos mikrokreditų organizacijose. Kuo ypatingos šios institucijos? Ar jos panašios į Lietuvos kredito unijas? Ko mūsų šalies kredito unijos galėtų pasimokyti iš Vokietijos? Į šiuos ir kitus klausimus padėjo atsakyti Ignalinos kredito unijos vadovė Violeta Čeponienė.

foto20 (3)Papasakokite, kaip veikia Vokietijos mikrokreditų sistema, judėjimas?

Vokietijos mikrokreditų sistema veikia kooperatinių bankų pagrindu ir jų judėjimas turi du pavadinimus. Vienų kooperatinių bankų pavadinimas yra DZ Bank AG, kitų – WGZ Bank AG. Šie kooperatiniai bankai, kurių yra 1101, priklauso dviem susivienijimams: DZ Bank AG Centriniam kooperatiniam bankui ir WGZ Bank AG Centriniam kooperatiniam bankui (dabartiniu metu, jeigu gerai supratau, abu centriniai bankai susijungė į vieną, tik turi  skirtingus pavadinimus).

Apskritai pati sistema yra gana sudėtinga, nes vietiniai kooperatiniai bankai yra steigėjai (pajininkai) ir partneriai ne tik Centrinio kooperatinio banko, bet ir daugelio kitų teikiančių finansines paslaugas įstaigų: Privačių santaupų banko, Hipotekos banko, Investicinio fondo, draudimo, vartojimo kreditų, lizingo. Be to, Vokietijos kooperatiniai bankai yra steigėjai ir operacijų partneriai įvairių įmonių, kurios teikia jiems įvairias paslaugas: IT paslaugos, Transakcijų bankas (nekilnojamasis turtas), Transakcijų bankas (vertybiniai popieriai), Transakcijų bankas (mokėjimai).

Kiek laiko veikia kooperatinės finansų įstaigos Vokietijoje?

Kooperatiniai bankai Vokietijoje buvo pradėti steigtis prieš 150 metų. Vienu metu nutolusiose vietovėse ir didmiesčiuose iš besisteigiančių kooperatinių bankų susiformavo du atskiri judėjimai: „DZ Bank AG“ ir „WGZ Bank AG“. Šiuo metu šie judėjimai jungiasi į vieną Centrinį banką.

Kuo Vokietijos mikrokreditų organizacijos skiriasi ir kuo yra panašios į Lietuvos kredito unijas?

Skirtumų yra labai daug, kaip ir panašumų. Nors pagal įstatymą Vokietijos kooperatiniai bankai, kaip ir Lietuvos kredito unijos, veikia teritoriniu principu (galima būti tik to kooperatinio banko, kurio teritorijoje asmuo gyvena, nariu), tačiau Vokietijos kooperatiniai bankai gali teikti visas bankines paslaugas ne tik savo nariams, bet ir kitų kooperatinių bankų nariams iš kitos vietovės bei klientams (ne nariams).

Lietuvos kredito unijos tokias paslaugas gali teikti tik savo nariams. Vokietijos kooperatinai bankai, turėdami daugiau nei 17 mln. narių, aptarnauja daugiau nei 30 mln. klientų. Turėdami tokį įstatymo suteikiamą pranašumą, Vokietijos kooperatiniai bankai gali daug lengviau ir greičiau kaupti rezervus, iš kurių formuojamas banko ar unijos kapitalas. Lietuvos kredito unijų kapitalas suformuojamas daugiausia iš pajininkų įnašų ir tik mažuma formuojama iš rezervų.

Prieš keturiasdešimt metų Vokietijos kooperatiniai bankai įsteigė mokymo centrą, kuriame jie gali mokyti savo vadovus ir darbuotojus. Šiame centre mokosi ir studentai, kurie įgyja bakalauro ar magistro diplomus ir įsilieja į kooperatinių bankų darbuotojų gretas.

Vokietijos kooperatiniai bankai nuo Lietuvos kredito unijų skiriasi ir savo valdymu.

Vokietijoje taip pat vykdomas glaudus bendravimas su nariais. Nariai suskirstyti į tris tikslines grupes: jaunimas (16–25 m.), senjorai, verslas. Grupės išsirenka atstovus ir bent kartą per metus banko administracijos atsakingas darbuotojas susitinka su grupių atstovais bei registruoja jų pageidavimus, pastabas, pasiūlymus. Visų grupių siūlymai apsvarstomi administracijos vadovų ir įtraukiami į tolesnius banko vystymo planus, pavyzdžiui, jaunimo išreikštas pageidavimas sukurti banko puslapį socialiniame tinkle „Facebook“ ir banko svetainėje nurodyti šio socialinio tinklo nuorodą.

Dar vienas svarbus dalykas – Vokietijoje kooperatiniai bankai pelnė didžiulį gyventojų pasitikėjimą. Iš Vokietijoje gyvenančių 81 mln. gyventojų daugiau nei 13 mln. yra kooperatinių bankų nariai ir daugiau nei 30 mln. yra kooperatinių bankų klientai. Vokiečiui būti kooperatinio banko pajininku – ne tik garbė, bet ir nauda. Pajininkams suteikiamų paslaugų mažesni įkainiai, teikiama visa informacija apie banko finansinę padėtį, pajininkas kartą per metus gauna ir dividendus. Bankas iš pelno finansuoja ir įvairius bendruomenės rėmimo projektus. Vadinasi, lietuviams ir Lietuvos kredito unijoms yra iš ko pasimokyti ir į ką lygiuotis.

Kokius sprendimus, jūsų manymu, būtų įmanoma pritaikyti Lietuvoje?

Pirmiausia, kai Lietuvoje bankai traukiasi iš kaimiškų regionų, kelia savo įkainius ir pereina prie savitarnos, Lietuvos kredito unijoms reikėtų inicijuoti KU įstatymo pataisą, kad unijos galėtų teikti finansines paslaugas (indėlių kaupimą, paskolų išdavimą, mokėjimus) ir klientams (ne unijos nariams). Dėl tokių pokyčių išloštų ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir unijos – papildomai aptarnaudamos klientus, jos greičiau galėtų kaupti kapitalo rezervus. Tai suteiktų unijoms finansinį stabilumą ir laipsnišką kapitalo performavimą iš narių pajaus įnašų į stabilesnį rezervų kaupimą iš pelno.

Pasimokyti iš vokiečių galime ir galvodami, kaip sumažinti išlaidas jungiantis mažesnėms unijoms į stambesnius vienetus. Šiuo metu Vokietijoje mažiausių kooperatinių bankų aktyvai siekia apie 300 mln. eurų, o banko veiklos teritorijoje gyvena apie 100 tūkst. gyventojų. Jungimasis į stambesnius verslo vienetus suteiktų mums galimybę įgyvendinti strateginius, tačiau brangius projektus.

Lietuvos unijų judėjimui reikėtų kuo greičiau priimti sprendimą ir dėl galimybių steigti kitas finansines paslaugas teikiančias įstaigas, pvz.: Privačių santaupų banką, Hipotekos banką, Investicinį fondą, Draudimo, Vartojimo kreditų, Lizingo. Reikia pabrėžti, kad šiuo metu įstatymas mums neleidžia to daryti, bet juk įstatymai kuriami Lietuvos piliečiams, ir inicijuoti pataisas visada galime.

Siektinas pavyzdys ir mokymo centro steigimas Lietuvoje. Čia galėtume rengti ne tik specialistus, bet ir galėtų kvalifikaciją kelti esami darbuotojai, valdymo organų nariai.

Šiuo metu ypatingos pylos gauname nuo LB Priežiūros tarnybos dėl valdymo organų narių kvalifikacijos. Primenu, kad pagal dabartinį Kredito unijos įstatymą valdymo organų narai renkami unijos narių ir jie dirba visuomeniniais pagrindais. Vokietijos valdymo struktūra verta dėmesio – tokį valdymo modulį pritaikius Lietuvoje, ženkliai išaugtų valdymo profesionalumas ir kompetencija.

Gal yra vietų, kur Lietuvos kredito unijos pralenkė Vokietijos mikrokreditų sistemą?

Taip, Lietuvos kredito unijos teikia nemokamų paslaugų, o Vokietijos kooperatinių bankų visos paslaugos yra apmokestintos.

Lietuvoje kredito unijos veikia dar tik 17 metų. Tai labai mažas laikotarpis, tačiau, manau, padėjome puikius pagrindus tolesniam kooperatinio judėjimo augimui. Šiuo metu žengiame į aukštesnį vystymosi etapą, kuriame bus itin svarbu įgauti brandesnę formą, atsinaujinti. Atsidūrus tokioje pasirinkimų kryžkelėje, svarbu pažvelgti į vyresniuosius, pasimokyti iš jų nueito kelio, jei norime pasirinkti teisingai. Tad linkiu Lietuvos kredito unijoms sulaukti garbingų 150 metų!

Dėkojame už pokalbį!

Šaltinis: http://lku.lt/2013/10/16/v-ceponiene-turime-ko-mokytis-is-vokietijos-mikrokreditu-sistemos-bet-ju-sistema-is-musu-taip-pat/